Naujienos

Šiuolaikinėje visuomenėje informacinės technologijos daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Nuo pat mažens vaikus pratina gyventi ne tikrame, o dirbtinai sukurtame virtualiame pasaulyje. Nors šiuolaikiniai vaikai fiziškai subręsta greičiau ir yra intelektualesni, tačiau emocinis vystymasis atsilieka. Jie yra labiau išprusę, žino daug informacijos, tačiau nebemoka bendrauti, tad gyvas komunikacinis ryšys trūkinėja arba net visiškai eliminuojamas. Žaidybinis teatras – viena iš nedaugelio vietų, kur šis gyvas ryšys yra atgaivinamas.
Nuo šių metų spalio mėnesio grupės „Voveraitės“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai: Ligita Radiukevičienė ir Vladislav Poplavskij su savo ugdytiniais  pradėjo vykdyti projektą „Žaidžiu teatrą“. Įgyvendinant projektą, viena iš pirmųjų priemonių buvo išvyka į VšĮ Alytaus lėlių teatrą, kurios metu vaikai  dalyvavo edukacijoje – spektaklyje „Aš piktas“. Šios edukacijos tikslas – pasitelkiant lėlę kaip terapinę priemonę, padėti vaikui atpažinti kylantį pyktį bei jį kontroliuoti. Lėlių terapija – vienas iš būdų padedantis vaikui išreikšti jo vidinius išgyvenimus, užblokuotas emocijas, pyktį ir agresiją. Po spektaklio ugdytiniai gebėjo ne tik puikiai atpažinti jausmus „piktas” ir „liūdnas”, bet ir išvardinti būdus, kaip suvaldyti viduje kylantį pyktį. O smagiausia buvo tai, kad mažieji turėjo galimybę sudalyvauti ne tik kaip žiūrovai bet ir kaip  aktoriai. Kita priemonė, įgyvendinant projektą „Žaidžiu teatrą“, buvo išvyka į M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Vaikams susipažinus su trumpa M. K. Čiurlionio šeimos biografija, apžiūrėjus jo namus, paveikslų galeriją, mažieji dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Karaliaus kepurė”. Vaikai susikūrę vieną iš karaliaus aksesuarų – karališką kepurę, nusprendė ja pasipuošti dalyvaujant šventėje „Trys karaliai”. Spektaklis „Aš piktas” ir edukacinis užsiėmimas „Karaliaus kepurė” vaikams suteikė neišdildomų įspūdžių. Mažieji aktoriai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo  jų improvizaciniai gebėjimai, vaizduotė ir kūrybiškumas. Sausio mėnesį grupėje buvo įkurta teatriuko studija. Nuoširdžiai dėkojame ugdytinių tėveliams ir  jų artimiesiems prisidėjusiems prie šios studijos kūrimo, gaminant ar dovanojant lėles, dekoracijas.

Pastebėjome, kad vaikai žaisdami su “lėlėmis” geranoriškai tarpusavyje bendradarbiauja, stengiasi tinkamai pavaizduoti  norimo personažo emociją, balso intonaciją, judesį. Džiugu kai geba pasiskirstyti vaidmenimis, tartis tarpusavyje, vaidinti ir patirti kūrybinį džiaugsmą, išlaisvėti……

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja
Ligita Radiukevičienė