Joninės (Rasos) buvo švenčiamos nuo senų senovės ir neprarado savo žavesio iki šių dienų. Joninių tradicijos, apeigos, užkalbėjimai, dainos, šokiai – visada turi tam tikrą prasmę ir siejamos su žmogaus laime, sveikata, sėkme, įvairių galių įgijimu, meile, derliaus gausa, žolynų magija…
Šių metų birželio 23 dienos rytą į lopšelį-darželį „Bitutė“ sugužėjo vaikučiai ir įstaigos darbuotojai nešini soduose, pievose, pamiškėse ir net miško tankumynuose nuskintais bei surinktais žolynais, nupintais vainikėliais. Iš pat ryto vainikais buvo puošiami darželio vartai, komponuojamos puokštės – gražinama darželio aplinka. Įstaigos pedagogai pasakojo mažiesiems apie Joninių šventimo papročius ir tradicijas, paaiškino šių papročių simboliką ir prasmę. Žaismingai perteikė vaikams Joninių šventimo tradicijas. Šventės dalyviai su judesio korekcijos pedagogu Žilvinu krovė Joninių laužą, šokinėjo per jį, tikėdamiesi būti sveiki ir laimingi.  Vyriausi darželio ugdytiniai iš surinktų žolynėlių su mokytojomis ir padėjėjomis pynė vainikus, kuriuos nešė plukdyti į Nemuną. Šventės dalyviai susipažinę su miško glūdumose augančiu augalu paparčiu, kartą metuose trumpiausią naktį pražįstančiu, jo žiedu, vaikai su džiaugsmu ir nekantrumu ieškojo paslaptingojo paparčio žiedo, kuris yra žinių ir aiškiaregystės simbolis. Radę paparčio žiedą mažieji perėjo žolynų vartus, simbolizuojančius saulės sugrįžimą, pagerbė ir pasveikino saulę. Žaidė smagius Joninių ratelius, dainavo daineles, pūtė ir gaudė ore sklandančius  burbulus.
Nuvilnijo, nuskambėjo graži Joninių šventė visus apgaubdama magijos ir stebuklų skraiste,  suteikdama  daug džiaugsmo  ir neišdildomų įspūdžių. Gera nuotaika ir energija sušildė visų širdis bei papildė prisiminimų skrynią. 

Dėkojame kolegoms, atsakingiems už Joninių šventės organizavimą ir tariame didelį AČIŪ tėveliams  už nupintus nuostabaus grožio žolynų vainikus. 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Žukauskienė